Vakar negalejau uzmigti, nes laikrodis
tiksejo kaip bomba. Mane pradejo erzinti tas garsas, bet labiau uz ji susirupinimas apie sekundes, kokios jos mazos ir kaip jos sugalvotos. Ir pati ikyriausia mintis apie tai, kas tarp ju, koks
laiko tarpas, toks trumpas, todel toks lengvas ir greitas, kad zmogaus samone
jo nebepaveja.
žmogaus sąmonė egzistuoja už laiko ribų
ReplyDelete