STUPEFLIP

Jei as buciau vyras ir buciau muzikantas, daryciau kazkaip panasiai:

 Ir myleciau, labai myleciau moteris:

SOME MAGIC

Megstu daiktus. Pacius mylimiausius laikau cia:

Is kaires puses pirmi drambliukai Nikos, bet kaip ir daug kitu jos daiktu, tuo paciu metu jie priklauso ir man... Dideli drugeliai yra siaip labai mieli, mazus atidave Juscius. Kitus drambliukus Nika parveze is Bulgarijos. Dabar nebepamenu kaip, kas ir kada, bet nekarta esu susilaukusi repliku, kad nesioju dramblius ausyse. Zavu. 

Vel Nikos Pomander, kuri jai padovanojau kai baige universiteta, bet veliau pasiskolinau ir pamirsau grazinti, kokia didele geda. Geltoni karoliai - Justes lauktuves is Maroko, roziniai ir oranziniai kutai - Ievos is Prancuzijos, auksinis kryzelis - mociutes dovana kai buvau labai maza, zydros akys - is Mykonos, grandinele - is Saloniku ir oranziniai karoliai - Giedres mamos jaunystes papuosalas. 

Du ypatingi kvapai. Musk Amber Juscius parveze is Amerikos, juos naudoju tik isskirtinemis progomis, kuriu mano gyvenime tiek mazai... Cacharel Eden miniatiura pirkau Atenu blusu turguje. Anksciau jais kvepinausi ir net maniau, kad tai mano gyvenimo kvapas. Dabar taip nebemanau, bet simpatija vistiek begaline.

Vasaros kvapo muilas ir ranku kremas, kuriuos pauoscius/panaudojus atrodo, kad galva buvai ikises i geliu puokste. Pakalnuciu muila Nika atsiunte is Paryziaus. Tres jolie.

Trys mano laikrodziai. Pirma radau vienoje parduotuveje Bordeaux (tikrai radau), antra radau namuose ir uzsidejau savo apyranke, o trecio is pradziu susizavejusi Corto Maltese vienu metu desperatiskai uzsinorejau ir teko susiveikti. Jie visi veikia, tik nesuprantu, kodel rodo skirtingai... 

Pinigine is Madrido, joje nesiojuosi centus, kiniski kaspineliai ir keramikines sagos, kurias islupau is seno palto. Viena diena man tai pravers... 

Feju alfabeta Juscius atsiunte issiputusiame voke is Amerikos. Ta knygute yra visiskai pasakiskas dalykas kaip ir musmires, kurios yra dalis manes. 

Labiausiai patinka sitas altruistinis eilerastukas. Jis yra apie vetch gele, kuri lietuviskai vadinasi vikis. Zinau, kad vikiu suvalge triusiai mirsta. Bet man nesvarbu, vistiek Vikis yra labai labai grazus vardas. 

Melyna sege - Justes ir Ievos dovana gimtadienio proga. Jau nebepamenu kurio, bet kazkurio pacios jaunystes. Sege su nameliais is gimtojo miesto turgelio uz viena lita, 17 - mano braskiu skynejos numeris, kai buvau septyniolikos ir viskas velniskai sekesi. Papiruselis - susukti Indres linkejimai su praejusiu gimtadieniu. O tie zenkleliai turi buti kartu, nes ant vieno parasyta: "What kind of girl am I?.... I don't even know his name.... and I don't care.... I just want his Kisses!".

Likuciai is Ispanijos: atvirukas su Marlonu Brando, Nevermind baro kortele, kosminis pakabukas ir, zinoma, 8 ball...

Likuciai is Graikijos: akmeneliais is Jonijos ir Egejo juru, karoliai is Saloniku, pasto zenklai ir lipni juostele, kuria  uzklijuodavau vokus...

Skarele atsiunte Nika, plunksnele padovanojo Neringa, o kvepalai jau turi istorija: kvepinausi jais 2010 metais Provanse, tada labai reikejo kvepalu, sitie buvo pirmieji, kurie patiko, kvepinausi tris savaites, o paskui isvykau ir net pamirsau. Si pavasari vel prisiminiau, kai viena diena uzuodziau Jusciu su tu paciu kvepalu sleifu einanti per kambari. Taigi, pagalvojau, kad reikia pakartoti.  

Kenzo Indian Holi kvepalai, kurie yra mano didziausios svajones simbolis. One day, one day...

BANGOS

Pavasaris perzenge visas ribas. 

Vilniuje kiek mano akys pasiekia turbut Vilnele yra geriausias sito metu laiko indikatorius. Dar kova rizikuoju isgerti buteli alaus pakranteje nesusalant galuniu, veliau kasryt (na beveik kasryt) begiojant jauciu kiekviena sviezios zalios spalvos milimetra, o dabar kartu su pavasariu perzengiu ribas ir neriu po saltomis Vilneles bangomis...

Dar karta ir dar karta...

LOL

Nepamenu, is kur sitas puikus paveikslelis, bet sia akimirka jauciuosi susitapatinusi su jo herojumi. Nuo 11pm iki dabar, 4:47am, ruosiuosi rytojaus testui apie ziponus, mauru bliudus ir damu galvas puosiancius laivus, o pro pravira langa girdeti kaukiancios senamiescio kates. Jau kaip ir turiu tarti labanakt... Taciau manosios akys nuo trigubo espresso lygiai taip kaip sito dzentelmeno paciu durniausiu pasaulyje zvilgsniu ziuri i uz poros zingsniu esanti persikiniais tapetais isklijuotos sienos toli.

PIGEON

Juste sako, kad mes kaip debiles. Is dalies sutinku.

Bet dabar trumpai apie pastaruju dienu niekalus...

 Geliu pardavejo nuotrauka, kuria susigooglinau netycia ir kuri labai patiko, todel ji cia ir yra. Suprantama (kodel patiko).

Cia priedas prie iraso Mata Hari. Sitos spalvos roziu ieskojau visame mieste. Norejau, kad butu butent tokios ir ne kitokios. Greiciausiai tik pries vestuves panasios nesamones dedasi, taciau tokiu nebus, todel as ramiai ir toliau sau dovanosiu retas geles ir kitus mazmozius.

Pirmadienio popiete valgeme ledus ir ziurejome i zmones.

Kalbant apie ledus, svarbiausia buvo ne skonis, bet tai, kad ju buvo daug ir tas kiekis sukele kazkoki nesveikai apzoriska pasitenkinima. 

Labai netiketas radinys - pyragelis su melynemis. Visada i tokius kreivai ziuredavau, bet del sio pakeiciau nuomone ir nujauciu, kad jis jau pakeliui tapti mano vieninteliu. Siandien net pagalvojau, kad jis tarsi tas vysniu pyragas is Tvinpykso...  

Juste klause, kaip as manau, ar cia is saldytu uogu padaryta... Nieko nemanau, bet man tas klausimas nepatiko, nes ir toliau noreciau galvoti, kad cia tikra svieziena. Esu pizonu pizonas...

MATA HARI

If I'm not for you, I'm not for you.

BITCH PLEASE

Dar budama namie krausciau stalcius ir radau toki visai nemaza kapsa (kazkodel si zodi megstu labiau nei zodi "maisas", zavu) su prisiminimu liekanomis is keliones po Prancuzija du tukstanciai desimtaisiais.   Tai buvo kazkoks uzburtas kontrastu ir nuotykiu metas, kurio turbut niekada nepamirsiu. Keturiasdesimt dienu klajojau kaip girios paukstis. O dabar noriu ten grizti buciuotis...

Ir dar... Nepaisant to, kad viskas jau post factum, siandien vel susnekome su kolega Erotikonka apie jos zodziais tariant "nuokrypius nuo rutinos ir triju dienu lyg nebutu". Saltinis, is kurio pacitavau, jau paseno, tad pataisysiu - "... ir septyniu dienu lyg nebutu". 

Del pastarosios savaites ivykiu vel stipriai pajutau, kad esu sentimentalus zmogus, kazkoks itin i nostalgija linkes sutverimas. Siuo atveju mane aplanke ne karaliene nostalgija (nes ji yra per daug fundamentalus reikalas), bet paprasciausias ilgesys. Akcentuoju, kad tai yra paprastu paprasciausias ilgesys. Pasiilgstu niekalu ir visokiu testinumo neturinciu akimirku. Bet zmogaus laikas juk ne ratu sukasi, o vis bega pirmyn. Stai kur priezastis, kodel zmogus negali buti laimingas, nes laime susideda is pasikartojimu...

HEARTBREAKER

Kuo greiciau noriu grizti i busena, kai apie nieka kita negalvoji. 

MEILES DEIVE

Nuliudau, nes mano darbai vis dar nepradeti ir labai sunku kazko imtis. Man atrodo, kad visai nebemoku rasyti. Todel sugalvojau cia padaryti apsilima ir ka nors papasakoti visuomenei. 

Suprantu, kad blogas yra asmeninis reikalas, bet mano sazinei nelabai patinka, kai as kalbu tik apie save, o taip kalbu nuolat. Sia egocentrizmo apraiska mano galva tiksliausiai apibudina zodis "promote". Taigi, as promautinu save, bet amzinai puoseleju visokias mintis buti geru zmogumi. Sikart pasinaudosiu pasiteisinimu, jog blogas yra mano dienorastis ir nesirupinsiu, kaip ten su ta sazine. 

Apie didele meile sau susilaikysiu, apie meile kitiems gal kita karta, o apie meile gamtai parasysiu kai suzydes sodai. Siandien skaitydama straipsnius savo kursiniui apie vaikus ir fenomenus, pagalvojau, kad mano simpatija jiems yra siek tiek keista. As nesizaviu vaikais todel, kad jie yra mieli, as jais zaviuosi, nes jie yra stebuklingi. Man atrodo, kad kai zmogus uzauga, jis toks daugiau niekada nebebuna. Atsimenu, kai buvau maza mane supanciu kitu vaiku tarpe atrodydavau siek tiek pamisusi. Lankydama darzeli beveik su nieku nekalbedavau ir turejau privilegija nemiegoti pietu. Jeigu ispuldavo kito vaiko gimtadienis, ta diena jam buvo leidziama nemiegoti ir zaisti su manimi. Dar puikiai prisimenu, kaip rengdavau pilietiskus susirinkimus ir siekdavau lygiu teisiu sprendziant, ka veikti. Taciau ne visuomet pavykdavo tapti idejiniu vadu ir si klausima uzbaigdavau uzdauzydama susirinkimo dalyvus skeciu arba kitu kietu daiktu. Del to prisiminus tas jaunas dienas jauciu didziule geda ir nuleidziu akis pries savo pusseseres ir kiemo draugus. O apie tai, ka teko patirti mano sesei Nikai, yra isvis baisu pagalvoti: nuolatinis smurtas, terorizavimas, santazas ir seksualinis bei turto prievartavimas. Bet tai tik tiek, kiek butent sia akimirka prisiminiau. Buvo ir sviesesniu dalyku: daug mastydavau apie visata ir paskui pasakodavau mamytei, kaip man atrodo, kaip ten viskas yra, begalo daznai eidavau prie kudros tyrineti ekosistemos ir, kiek menu, didziausias atradimas buvo tritonai, o nusivylimas - kad purienos ir vandens lelijos taip greitai nuvysta... Man pasidaro taip gaila, kad dabar vaizduote beveik visai pradingo ir tik tiek mazai dalyku vis dar gali mane nustebinti. Todel slovinu vaikyste bei viliuosi, jog del to man rasyti kursini bus bent kiek lengviau...

Apie ypatinga zavejimasi berniukais man atrodo viskas yra labai aisku. O dar ir tos mano antifeministines paziuros...

Tai nera pati geriausia mano nuotrauka.

Linkejimai is SMC skaityklos...

SIELAI

Hieronymus Bosch "The Garden of Earthly Delights"