Esu dekinga visoms jegoms, kurios leme, kad pagaliau tam atejo laikas. Vakar benarsant i aki krito po Justes ilgai lauktu irasu paliktas nuostabus Ievos komentaras: "isdrisiu garsiai pagalvoti, kad turbut pats graziausias gyvenimas, kai nebelieka kada blogus rasyti". Bet staiga labai nuliudau, nes mano gyvenimas ko gero geriausiai atitiktu sio teiginio neigini. Sia akimirka man atrodo, jog esu puoles slaptasis interneto agentas.
Be to, lyg zinodama ir cia spejau prisisvaigti, kaip pradesiu rasyti kursini, todel siandien Giedre paklause, kaip man sekasi tai daryti. O sekasi nekaip ir nieko daugiau nekomentuosiu. Bet aciu jai, ka tik perskaiciau man rekomenduota straipsni. Apie ivykiu testinuma parasysiu po dvieju savaiciu.
O dar anksciau buvau pagalvojusi, kad man reikia issimaudyti Gange, ir is vis visiems mums reiktu ten issimaudyti.
o ne, per mane kažkuriam laikui netekome tokio įkvepiančio interneto autoriaus...
ReplyDeletetą ilgąjį straipsnį perskaičiau ir aš, nes kartais irgi susiduriu su ta pačia problema ir nevalingą naršymą internete visada sieju su procrastination (nuolatiniu atidėliojimu darbų, kurių visai nemyliu).
bet tikiuosi, kad pasimatysim per Velykėles ir gyvai pakalbėsim apie viską, ką surašome į blogus ir komentarus..
(dar papasakosiu, kad turiu Vilniaus namuose buteliuką Gango vandens ir jis įtartinai geltonas:)