I mano rankas vel grizo 1989 metu mokslo enciklopedija, kuria, jei galeciau, pacituociau visa. Taciau sis irasas yra ne siaip sau, tai - dideles mano simpatijos vienai planetai irodymas. Dalinuosi kelione i Jupiterio apylinkes. Juk neveltui kartais sakoma, kad Saules sistema sudaro Saule, Jupiteris ir visokios smulkmes.
"Artimiausia didzioji planeta Jupiteris neturi kieto pavirsiaus, be to, ja gaubia stiprios radiacijos juostos, prazutingos neapdairiai cia patekusiam zmogui. Del didelio pabegimo greicio manevruoti ties sia planeta beveik neimanoma. Vienintele iseitis - nusileisti i viena Jupiterio palydovu. Pirmiausia, matyt, bus nusileista i Ganimeda. Tai planetos dydzio kunas, skriejantis vidutiniskai 1 mln. km. nuotoliu nuo Jupiterio. Is Ganimedo atsiveriantis reginys turetu buti isties nepaprastas: pries akis greitai suktusi milzine planeta, zavinti spalvinga debesu juostu ir zonu panorama, Didziaja Raudonaja Deme. Mazesne, bet tankesne uz Ganimeda Europa taip pat neturi atmosferos. Visa jos pavirsiu dengia ledas. Ispudingai turetu atrodyti virs bekrasciu ledo lauku kybantis spalvingas Jupiterio skritulys."
No comments:
Post a Comment