JONAS BILIUNAS

Jau ne pirma karta si pavasari jauciuosi taip pat kaip ir praejusiais metais. Nors atrodo, jog dabar mano gyvenime visai kitokie dalykai dedasi. Arba ne. Kad ir kas siuo metu bevyksta, vistiek turbut lieka per daug laiko galvoti ir prisigalvoti – stai kur slepiasi tas panasumas. O dar ir ta nuojauta, kad tuoj viskas keisis.

Siandien atsisveikinau su drauge, kuri isvyksta i kita pasaulio krasta. Gris, bet as i visus atsisveikinimus reaguoju labai jautriai. Man jie tarsi dideli priminimai, kad kiekviena akimirka yra kazko pabaiga ir mazi, jog viena diena viskas baigsis. Kalbant apie savo pasauli ir visa visata apskitai...

Apie visata... Esu ne karta pagalvojusi, kokia turetu buti tobula mirtis. Labai paprasta - pakyli i kosmosa ir mirsti. Mazyte kosmoso dulke pries kuria milijonai sviesmeciu tamsos. Net nebandau isivaizduoti to pojucio, tik tikiu, kad jis butu abstraktus, visiskai iracionalus ir naikinantis.

O gyventi zmogui reikia Zemeje. Griztant prie savosios dvasios busenos, prisimenu, kas pries metus mane isgelbejo. Pries tai buvo du menesiai, o gal daugiau arba maziau, keisto liudesio.  Tuo metu buvo baisiai karsta, visos dienos sauletos, o nakti pasilikdavo tokia neapsakomai maloni siluma. Viena karta net miegojau stadione po zvaigzdetu dangumi. Valgydavau ledus ir daug vaisiu: abrikosu, persiku, nektarinu, melionu. Daznai klausydavausi muzikos. Turejau ir geru knygu, filmu, ir draugu, bet man is vienatves sirdis plyso. Po to nuvaziavau i Atenus... dievinu didmiescius, ypac ta ju keliama uzesi. Ten valgiau sokolada, mangus, ananasus, miegojau balkone is kurio matesi menulis, o dienomis lankiausi muziejuose ir blusu turguje. Tada viskas buvo kitaip, nes sutikau Roni.

Mes daug kalbejom, daug tylejom, buvo labai gera. Ir zinau, kad jam atrodziau ypatinga. O jis man – zmogus, turintis pacia graziausia sirdi pasaulyje.

Dabar as zinau, ko man truksta. Man reikia pacio didziausio ikvepimo, nuotykio ar zmogaus, kuris pranoktu viska. Ana karta pasiseke, o jei sikart tokia sekme neaplankys, as pati tai susirasiu...